Renault Megane klubas

Siandien buvo ismatuota mano renuskes F3P monopointinio varikliuko galia. Pasirodo tik 1.5 kW dingo nuo gamyklines galios per 11 metuku.
Pakabos efektyvuma ismatavom, duju kenksminguma esant realiai apkrovai, o ne ant neapkrauto variklio gazuojant. Visai idomu...[/img]

o tai kur cia veiskams vyko? visai faina tokia info tureti tikriausia. kiek kastavo

Vgtu Automobiliu transporto katedroj.
Kolkas tik likau skolingas.
Tai va. F3P varikliuko max. galia yra 64.5 kW (87.7 AG) esant 5310 1/min.
Max. sukimo momentas 133 Nm esant 2920 1/min.
Galia ant ratu - 45.5 kW.
Transmisijos nuostoliai - 19 kW.
Ir, kas yra labai idomu, per visus matavimus (apie 30 min) alyvos temperatura kerteryje nevirsijo +57 laipsniu. Draugelio Vectros alyva buvo ikairusi iki 120 laipsniu...

Su tais transmisijos nuostoliais 19kW kazka sumaiset
Viena krumpliaraciu pora nusinesa 2%, guoliu pora 1%, tad viska sudauginus gaunasi kazkur 0,9 n.v.k. (blogiausiu atveju)- o cia turetu likti vos 0,7 galios Ir kas svarbiausia, kad jei 19kW sildytuvu kaitinti transmisija, ji netrukus issilydytu

Nieko mes nesumalem. Normalus dalykas apie 20 kW palikti trinties pavidalu. Vienas mazgas valgo apie 10 %(pavaru deze, reduktorius). I transmisijos nuostolius taip pat ieina ieina padangos. O jas kaista normaliai 160 km/h varant. Ir ne pirma masina matavom.

Ir dar pastaba. Cia max. nuostoliai. O priklausomybe gaunasi tiesine, t.y. kuo didesnis greitis, tuo didesni nuostoliai.

Kiek siaip kainuoja tas malonumas, nes Kaune VIMOTA apie 200Lt ima

Nezinau. Man nieko nekainavo. Is svetimu - nezinau. Ir sake kad Kaune matuoja visai kitokiu principu ir su labai didele paklaida. Geriausia atrodo VRM garazuose. Ten ir AWD gali matuoti.

Nenoriu niekam gadinti nuotaikos ir tiems kas ruosiasi pulti aiskinti, kad nieko nesuprantu - nekreipkit demesio i mano posta.

Keli pastebejimai:

1. VGTU stendas geriausiu atveju rodo pieno riebuma. Apie arklius nera net ka kalbeti. Jis rodo daugiau nei realiai yra. Didziausia matyta klaida 40+ ag. Operatoriams kuriu stendas daro tokia paklaida deteru patyleti apie kitu stendu tiksluma.

2. 19Kw nuostoliai butu realus jei tu matuotum ~180 ag (132kW) galimgumo automobili. Prie matuojamu 88ag normalus nuostoliai butu iki 10kW. Laiko patikrinta ir visu tuneriu pripazystama taisykle - 15% nuostoliai FWD, 17% - RWD. Nuostoliu ir greicio priklausomybe nera tiesine. Ir aplamai nera tokios priklausomybes, nes prie 50km/h nuostoliai gali buti didesni nei prie 100km/h jei pirmu atveju matuosi ijunges 1 pavara, o antru - 5. Egzistuoja rpm ir nuostoliu priklausomybe, ir ji dideja ne tolygiai. Kuo didesnes apsuko tuo greiciau auga nuostoliai

3. AWD taip pat matuoja GroundZero. Ir tikrai ne su kazkokiomis didziulemis paklaidomis ir ne kosminemis kainomis.

4. Is kur tokios kainos kaip 200lt nezinau. Turbut tiek kainavo kai Vimota tik isirenge stenda, nors jei neklystu tada buvo apei 150lt. Dabar matuoja uz 100lt, kartais netgi pigiau susitariama.

Tomai, jei imti, kad stendas teisingai ismatavo galia ant ratu tai geriausiu atveju turi 80ag ant smagracio. Bet juk nuo to tavo auto nepradejo prasciau vaziuoti

Niekas cia taves nepuls - matosi kad esi savo sryries scpecialistas...
Seip idomu, gal ir atstovauji ta firmele, nes butu idomu dar papildomos info gauti...

Gal ir taip, bet is kur tokia info? Cia del 1-mo punkto.
Del antro - matavo nuspaudus sankaba. Diagramoj buvo 17,2 berods, bet as paskaiciavau proporcingai koreguotai galiai. Gal taip daryti nereikia, gal yra 17,2.

SerZaS rašė:Seip idomu, gal ir atstovauji ta firmele, nes butu idomu dar papildomos info gauti...

Ne, tikrai nieko neatstovauju ir reklamos niekam nedarau

Tomukas rašė:Gal ir taip, bet is kur tokia info? Cia del 1-mo punkto.

Keli automobiliai pamatuoti VGTU veliau buvo matuojami kitose vietose ir rezultatai skyresi VGTU nenaudai.

Tomukas rašė:Del antro - matavo nuspaudus sankaba. Diagramoj buvo 17,2 berods, bet as paskaiciavau proporcingai koreguotai galiai. Gal taip daryti nereikia, gal yra 17,2.

Bet kokiu atveju tai nesveikai dideli nuostoliai. I netikiu, kad jie tikri. Mano nuomone,stendu kuris matuoja ratu galia - neimanoma paskaiciuoti transmisijos nuostoliu.

Kiek suprantu, norint tiksliai ismatuoti reikia ismatuoti variklio galia be jokiu transmisiju ir t.t. tam ji reikia isimti , ismatuoti, ir tada ismatuoti galia perduodama ratams, ir tik tada tiksliai suzinosite transmisijos nuostolius.

Butent.

As tai neatmetu galimybes kad kitose vietose pievas rodo. Nors visko gali buti. Bat kai matavo variklius po kapitalkes, tai butent tiek ir buvo kiek turejo buti. Todel as turiu savo nuomone. O kas del jegos ant ratu - tai nematau skirtumo kaip matuoti. Tiesiogiai gal ir geriau, bet jei truputi ismanai fizikos desnius, tai turetum suprasti kad skirtumas nedidelis.

Kalba eina ne apie matavimo tiksluma. Nes NEDIDELIS kaipo nieko ir nesako. Siuo atveju 19kW manau yra pakankamai nemazas dydis.

Vadovaujantis tokia taisykle butu galima arklius isvis is akies matuoti. Su "nedideliu" skirtumu

O kiek tavo galva galios lieka ant vaziuojancio 160 km/h automobilio padangos?

Teoriskai ratuose turetu buti ne maziau 90% variklio galios, kazkur buvo vienos masinos tikslus skaiciai, bet dabar nesurasiu. Reiketu suprasti, kad galios nuostoliai virsta ne kuo kitu, bet siluma. Jei istatyti 19kW sildytuvus i transmisija, ilgiau keliu valandu ji nelaikytu Greiciu dezei reiktu pamasaus radiatoriaus, kaip ir varikliui

Viena pastaba- matuoja masinai stovint. Reiskia is priekio nesusidaro oro slegis, kaip vaziuojant, uzpakaly nesusidaro isretejimas. Kas is to? Taigi variklio isiurbime esant dideliam greiciui buna perteklinis slegis, o ismetime- isretejimas. Sie slegiai ne tokie jau bereiksmiai, jie pagerina cilindru uzpildyma.

minus rašė:Teoriskai ratuose turetu buti ne maziau 90% variklio galios, kazkur buvo vienos masinos tikslus skaiciai, bet dabar nesurasiu. Reiketu suprasti, kad galios nuostoliai virsta ne kuo kitu, bet siluma. Jei istatyti 19kW sildytuvus i transmisija, ilgiau keliu valandu ji nelaikytu Greiciu dezei reiktu pamasaus radiatoriaus, kaip ir varikliui

Viena pastaba- matuoja masinai stovint. Reiskia is priekio nesusidaro oro slegis, kaip vaziuojant, uzpakaly nesusidaro isretejimas. Kas is to? Taigi variklio isiurbime esant dideliam greiciui buna perteklinis slegis, o ismetime- isretejimas. Sie slegiai ne tokie jau bereiksmiai, jie pagerina cilindru uzpildyma.

Padanga sila iki kokiu 40 laipsniu. Tokiai silamai isskirti reikia apie 2 kW vienam ratui. Jau 4 kW yra. Is priekio pucia 5kW ventiliatorius. O jei jai presnekai apie auktas materijas, tai mano renuskej oras tiesiai nepucia i oro paemimo vamzdi. Tai reiskia kad nera tiesioginio pripildymo. O augant oro greiciui, slegis krenta.Ir oras paimamas statmenai pagrindiniam srautui. Tai kad ten neaisku ar patenka didesnoio nei vienos absoliucios atmosferos slegio oras i isiurbimo trakta vaziuojant dideliu greiciu. Ir duslintuvo antgalis nepatenka i didelio isretejimo zona. Nes ji ne toj vietoj.

Padangu islilimas jau neieina i transmisijos nuostolius Nes jei dar ten irasyti ir aerodinamini pasipriesinima, gausis, kad variklis isvis nebedirba naudingo darbo :D (Tranmisija- lietuviskai perdavimas, t.y. vidiniai nuostoliai, kuriu ten isvis ir nematavo) Padangos- tai pasipriesinimas riedejimui, kuris sudaro nemaza dali viso masinos pasipriesinimo. 5kW ventiliatorius kazin ar sukuria 183 km/h judanti oro srauta, panasu, jis ten stovi del akiu
Na nieko, variklio galia stende matuojama dar paprasciau- niekas aplink nejuda
Nagi oro paemimas yra salia radiatoriaus kaireje apacioje itaisytame vamzdyje, jei tik per remontus nepamesta toji slanga. Kadangi oro slegis pries radiatoriu yra didziausias...
Na o cilindrai ir be papildomu dalyku pripildomi pertekliniu slegiu- del isiurbime judancio oro inercijos. Normaliai prie kiek didesniu sukiu tas uzpildymo slegis yra apie 1,35atm, prie labai dideliu vel krenta. Turbut teko pastebeti, kad kompresija kiek didesne uz geometrini suspaudimo laipsni

Kazkokia pauksciu kalba jus cia kolegos kalbate, labai jau aukstomis materijomis...Pasiimi kompresija pamatuoji, palygini su gamykline, jei zinai, ir kazka supranti apie savaji varikliuka, jei ten aisku kokiu nors priedu nepripyles.

Butent

minus rašė:Padangu islilimas jau neieina i transmisijos nuostolius Nes jei dar ten irasyti ir aerodinamini pasipriesinima, gausis, kad variklis isvis nebedirba naudingo darbo :D (Tranmisija- lietuviskai perdavimas, t.y. vidiniai nuostoliai, kuriu ten isvis ir nematavo) Padangos- tai pasipriesinimas riedejimui, kuris sudaro nemaza dali viso masinos pasipriesinimo. 5kW ventiliatorius kazin ar sukuria 183 km/h judanti oro srauta, panasu, jis ten stovi del akiu
Na nieko, variklio galia stende matuojama dar paprasciau- niekas aplink nejuda
Nagi oro paemimas yra salia radiatoriaus kaireje apacioje itaisytame vamzdyje, jei tik per remontus nepamesta toji slanga. Kadangi oro slegis pries radiatoriu yra didziausias...
Na o cilindrai ir be papildomu dalyku pripildomi pertekliniu slegiu- del isiurbime judancio oro inercijos. Normaliai prie kiek didesniu sukiu tas uzpildymo slegis yra apie 1,35atm, prie labai dideliu vel krenta. Turbut teko pastebeti, kad kompresija kiek didesne uz geometrini suspaudimo laipsni

As gi rasiau kad cia transmisijos nuostoliai + padangu reidejimo nuostoliai. Gal truputi netaip issireiskiau. Man idomu is kur zinai kad transmisijos nuostoliu isvis nematavo? Gal gali i sita klausimeli atsakyti?
I ta, ka matavo, iejo visi nuostoliai greicio dezeje esant ijungtam 4-am begiui, reduktoriuje, granatose, retu guoliuose, padangose. Esant 160 km/h diagramoje buvo 17.5 KW berods. 19 kW gavau is proporcijos su koreguota galia, tai kad tiksliai nezinau ar 17 ar 19 kW reikia laikyti. O man tai visai panasu kad per tiek mazgu tiek energijos dingsta.

Ventiliatorius ten ne del akiu, o tam kad ausintu radiatoriu. Niekas ir nesake kad jis sukuria 183 km/h oro srauto greiti.

Del oro paemimo - nezinau kur tu ten ziuri, bet as matau kad tavo mineta zarna yra uz pr. balkio. Aiskini fizikos desnius, tai gal zinai kaip per metalini balki praeina oras. Pagal tavo teorijas ten kaip tik isretejimas turetu buti.

Is kur isiurbimo trakte toks perteklinis slegis Tokiam slegiui sudaryti jau zemasleges turbinos reikia. Gal ir susidaro labai trumpam laikui jei uzgazuoji iki galo ir staigiai gaza atleidi. Cilindru pripildymas atmosferiniame variklyje gal net labiau priklausytu nuo ismetimo trakto. Butent jame, o tiksliau kai kuriuose jo vietose susidaro tam tikru dazniu trumpalaikis oro isretejimas, ir ji suderinti taip kat isretejimas gautusi prie ismetimo voztuvo, galima pakelti cilindro pripildymo koeficienta, o tuo paciu ir sukimo momenta esant tam tikram sukimosi dazniui . Bet nieko nera veltui. Ir tokiu atveju, si dazni padalinus per puse, gausime pasipriesinimo banga prie ismetimo voztuvo. Ja galima dalinai nupjauti. Ir keiciant ismetimo trakta galima gauti skirtingas sukimosi daznio kreives. Gal ir gautusi toks perteklinis slegis, jei suderinti tokiu budu varikliuka + su fazem pazaisti.

Blin, gincinetes kaip vaikai, kieno didesnis mazdaug kai kas ... , gamykloj juk irgi galinguma kazkaip matuoja, ne ant vaziuojancios masinos gi. Irgi jungia prie kazkokio stendo ir matuoja. O is kitos puses koks skirtumas, traukia variklis gerai, netraukia irgi gerai , kam lakstyt, mieste juk 50 tik, o tiek ir su dviraciu gali imint.

Na matai, kad ismatuoti transmisijos nuostolius, reikia viena dinamometra jungti uz variklio, i kita prie ratu- vienu metu. Nemanau kad taip ir buvo
Del isiurbimo angos- turbut ir pas Tave ji numesta kur papuole- apsileide tie remontininkai, ka ir besakyti.
Tik paprastas pvz- jei geometrinis suspaudimas 1:9,7 ir cilinro uzpildymas lygiai atmosferos slegiu, tai matuojant kompresija ir gausim 9,7atm geriausiu atveju (jei ziedai ir voztuvai absoliut sandarus). Kadangi gaunam daugiau... tai ir yra del oro srauto inercijos.
Isties tai variklio galios tiksliai ismatuoti jo neisemus neimanoma, tenka prideti transmisijos nuostolius, kurie kone vienodi visoms masinoms su analogiska komponuote.

Vel pauksciu kalba kazkokia, gerai jums jei mokotes machanika, ne pagrindus, o truputi daugiau, o paprastam zmogeliui kaip as, ta iper daug sudetinga.

Pasidomesiu kaip stendukas matuoja tr. nuostolius.

Zarna ten kur ir buvo, kur ir turi buti. 100 pudov.

Negali buti kad kompresija didesne del to kad oras sila ji spaudziant?

Zr, pirma.

Fizika gerai mokeisi
Taip pat ir del isilimo, turbut turejau pamineti
Susideda abu kartu.

Pres miega dar galvojau kaip ismatuoti anksciau minetus nuostolius be 2-ju dinamometru. Ogi paprastai. Kai masina dar "rieda" stendo bugnas pakeicia momento krypti, t.y. ne stabdo ratus, o varo. Tam kad isminus sankaba ratai toliau suktusi neprarasdami greicio, jiems reikia suteikti toki momenta, kad jis nugaletu tr.+padangu nuostolius. Jei mazinti si momenta, jam daejus iki tam tikros kritines ribos, ratai prades leteti. Tai turime paimti paskutine sukimo momento reiksme, kuriai esant ratu kampinis greitis dar isliko pastovus, ir ja padauginti is kampinio greicio. Ir ka gausime? O gi galinuma O tiksliai transmisijos nuostolius + nuostolius pr. ratu padangose. Aisku apie galine pakaba mes cia nekalbame. Yra dar vienas niuansas. Nuostoliai pr. padanguose gali buti didesni nei realiai vaziuojant, nes, man atrodo, kad padangos lietimosi su stendo 2-iem bugnai kontaktinis pavirsius yra truputi didesnis negu vaziuojant su asfaltu. Nors vidines deformacijos del pasipriesinimo panasios. Tai gal ir reiketu atmesti koki 0.5 kW.